Acetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpgAcetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpg

Maistinės mielės – geros sveikatos paslaptis

Mielės vaistams vartojamos labai seniai – apie jų gydomąsias savybes žinojo jau senovės egiptiečiai. Šiandien jos vartojamos ne tik gaminant maistą ar gydomiesiems tikslams. Mokslininkai mieles naudoja kaip žmogaus kūno ląstelių modelį, nes mielių ląstelės yra stebėtinai panašios į žmogaus kūno ląsteles!

 

Tradicinė natūrali gydomoji priemonė

 Mielės minimos seniausiame Egipto medicininiame dokumente, vadinamajame Eberso papiruse, kurį egiptologas Georgas Ebersas surado Tėbuose. Šiame dokumente mieles siūloma naudoti kaip „vaistus nuo prislėgtumo“ arba kaip „priemonę nuo pilvo negalavimų“. Graikų gydytojas Hipokratas mieles laikė natūralia gydymo priemone nuo aukštos temperatūros ir nuo viduriavimo. Jau antikos laikais mielės buvo vartojamos odos ligoms, uždegimams ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti. I a. gydytojas ir vaistininkas Dioskuridas siūlė mieles vartoti nuo įvairių skausmų. Persijoje ir Arabijoje mielės irgi buvo vieni svarbiausių vaistų, ypač nuo tada, kai žymiausias to meto gydytojas Avicena (930–1037) vadovėlyje aprašė mielių poveikį organizmui. Viduramžių vienuolynuose mielės vartotos netgi nuo maro, o vienas žymiausių viduramžių gydytojų Paracelsas (1494–1541) jas gyrė kaip „dieviškąjį vaistą“. Visgi bene daugiausia prie gydymo mielių produktais plėtros prisidėjo garsioji abatė ir gydytoja Hildegarda Bingenietė (1099–1179). Ji savo surašytuose sveikatos patarimuose „Priežastys ir gydymas“ („Causa et Curare“) nuo įvairių ligų siūlė vartoti gėrimų su mielėmis.

Gydomasis mielių poveikis buvo patvirtintas tada, kai mokslininkai jas tiksliai ištyrė ir surado didelį kiekį B grupės vitaminų bei antibiotinių medžiagų. Be to, išsiaiškinta, kad mielių ląstelių sienelės stimuliuoja imuninę sistemą.

 

 

Kuo maistinės mielės naudingos?

Maistinės mielės – tai unikalus negyvulinių baltymų šaltinis, kuriame yra visų žmogui būtinų aminorūgščių. Mielėse yra daugiau nei 17 vitaminų ir apie 14 žmogui būtinų mineralų (chromo, fosforo ir t. t.). Taip pat yra beta gliukanų, trehalozės, mananų, glutationo. Šios medžiagos būtinos, kad organizmo imuninė sistema gerai veiktų.

Mielių ekspertas Dr. Seymouras Pomperas užtikrina, kad valgyti maistinių mielių saugu, jos turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Tikriausiai dėl to maistinės mielės Vokietijoje užima ketvirtą vietą tarp dažniausiai gydytojų paskiriamų natūralių maisto papildų. 

 

Maistinės mielės gali padėti, kai:

  •   kankina kandidozė – grybelio Candida  infekcija;
  •   vargina aknė, spuogai;
  •   sumažėja apetitas;
  •   sutrinka virškinimas, viduriuojama;
  •   nusilpsta imunitetas;
  •   norima numesti svorio ir priaugti raumenų masės;
  •  siekiama sustiprinti plaukus ir nagus, pagerinti odos būklę.

Tinka gyvenantiems aktyviai

Maistinės mielės jau seniai žinomos kaip energijos suteikiantis maistas. 2013 m. atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad maistinės mielės sustiprina organizmo atsparumą po treniruočių. Savanoriai sportininkai kas dieną suvartodavo po šaukštelį maistinių mielių ląstelienos. Po kiekvienos treniruotės jiems buvo atliekami kraujo tyrimai. Buvo pastebėta, kad jų kraujyje padaugėjo imuninės sistemos ląstelių monocitų. Panašius tyrimus atliko ir dr. Michaelas Gregeris. Jis pastebėjo, kad tie maratono bėgikai, kurie per dieną suvartodavo pusę šaukštelio maistinių mielių, infekcinėmis ligomis sirgdavo apie 50 % rečiau negu tie, kurie jų nevartodavo. Paprašyti įvertinti savijautą balais nuo 1 iki 10, maistines mieles vartoję bėgikai savijautą įvertino vidutiniškai 6–7 balais, o mielių nevartoję bėgikai – 4–5 balais.

 

Aukštos kokybės, lengvai virškinami baltymai

Maistinės mielės yra lengvai virškinamų, kokybiškų baltymų šaltinis. Baltymai paprastai sudaro apie 71 % mielių masės. Mitybos specialistė Kimberly Snyder teigia, kad taip yra dėl mielių anatominės sandaros: „Mielės yra vienaląsčiai organizmai, mintantys cukrumi. Joms reikia tų pačių medžiagų, kaip ir žmogui – vitaminų, aminorūgščių. Mielės pačios pasigamina šias medžiagas vykstant biocheminėms reakcijoms. Maistinės  mielės vertingos tuo, kad jose mažai riebalų ir angliavandenių, bet daug lengvai virškinamų baltymų. Tad savo kasdieninę mitybą verta papildyti 5–10 g baltymų, gautų iš maistinių mielių. Tai ypač naudinga tiems, kurie nori sustiprėti, priaugti raumenų ar gyvena aktyviai.“

 

Visos mielės skirtingos

Kalbant apie išskirtinį gydomąjį mielių poveikį ir norint sulaukti teigiamų rezultatų, reikėtų žinoti, kad ne visos mielės vienodai veikia sveikatą. Tai priklauso nuo dviejų veiksnių:

  • koks kiekis maistinių ir veikliųjų mielinių ląstelių medžiagų išlieka gaminant preparatą;
  • kaip mielių ląstelės atkeliauja iki žarnyno ir ar žarnynas jas gerai pasisavina.

Tiek maistinės, tiek alaus mielės priklauso tai pačiai mielių rūšiai Saccharomyces cerevisiae, tačiau yra auginamos skirtingai. Maistinės mielės paprastai auginamos maitinant jas cukriniais runkeliais, taip pat jos laikomos cukranendrių ar cukrinių runkelių melasoje (sirupe). Alaus mielės yra kartesnės, taigi jos paprastai parduodamos įpakuotos kapsulėse. Maistinių mielių skonis malonus, panašus į sūrio ar riešutų. Jos sausos ir birios kaip dribsniai ar granulės. Maistinių mielių galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse. Paprastai jos būna parduodamos įpakuotos skardinėse ar dėžutėse. Namuose maistines mieles reikėtų laikyti tamsioje vėsioje vietoje, pvz., spintelėje ar šaldytuve. Taip laikomos mielės gali išlikti tinkamos vartoti iki 2 m. Maistinių mielių galima užberti ant maisto, pvz., vietoj tarkuoto sūrio, įmaišyti gaminant įvairius patiekalus. Jos suteiks sūrų, pikantišką skonį.

 

Kur galima naudoti maistines mieles?

  • Įmaišyti į salotas.
  • Gardinti sriubas, troškinius. Mielės suteiks tirštumo, malonaus aromato.
  • Skaninti daržovių patiekalus, pvz., naminius daržovių traškučius.
  • Įberti į kokteilius.
  • Užberti ant kukurūzų spragėsių.
  • Įdėti į avinžirnių patiekalus, pvz., humusą ar troškinius.

Fermentinės mielių ląstelės – kas tai?

Tai gyvos mielių ląstelės, auginamos prisotinant gyvybiškai svarbių medžiagų ir deguonies. Šios maistinės medžiagos išgaunamos iš vaisių ir daržovių koncentratų. Fermentinės mielių ląstelės yra paprastos mielių ląstelės, tik pagerintos, todėl daug veiksmingesnės. Priešingai nei miltelių ar tablečių pavidalo mielės, fermentinės mielių ląstelės ne tik išlaiko sudedamąsias dalis biologiškai aktyvias ir nepakitusias, bet ir išsaugo fermentų aktyvumą. Visa tai tapo įmanoma, kai Siegfriedas Wolzas išrado fermentacijos deguonimi būdą. Juo mielės nėra nei džiovinamos, nei kaitinamos, pasibaigus gamybos procesui lieka natūraliai sudarytos iš tiksliai tokių biologiškai aktyvių komponentų, kokių yra žmogaus kūno ląstelėse (mat mielių genai 60–70 % atitinka žmogaus genus). Geras fermentinių mielių ląstelių komponentų įsisavinimas ir biologinis panaudojimas žarnyne užtikrinamas gamybai naudojant tik jaunas mielių ląsteles. Jų sienelės labai plonos, todėl ląstelės lengvai suvirškinamos. Mielių ląstelės išlieka biologiškai (fermentiškai) aktyvios, bet jos nebegali daugintis, taigi tik perduoda gausybę vertingų maistinių medžiagų ir nekeldamos rizikos maitina, biologiškai stimuliuoja ir gerina imunitetą. Vadinasi, gydomąją galią ir teigiamą poveikį žmogaus ląstelių sveikatai turi tik fermentinės mielių ląstelės. Naujausi medicininiai ir biologiniai tyrimai patvirtina preparatų su fermentinėmis mielių ląstelėmis naudą:

  • ląstelių kvėpavimui mitochondrijose (ląstelių jėgainėse),
  • energijos apykaitai,
  • ląstelių apsaugai,
  • regeneracijai ir fizinio pajėgumo didinimui,
  • detoksikacijai ir imuninės sistemos stiprinimui,
  • ankstyvo senėjimo proceso prevencijai (kai visuotinai pailgėjus vidutinei gyvenimo trukmei reikia išlaikyti kiek įmanoma geresnę sveikatą vyresniame amžiuje).

Paneigtas mitas

Egzistuoja naudingi gydantys ir ligas sukeliantys grybeliai. Taip jau yra, kad grybelių esama dviejų rūšių: gydantys ir sukeliantys ligas. Skirtumą tarp jų reikia žinoti. Sumesti į vieną katilą mieliųgrybelį su Candida albicans grybeliu būtų tas pats, kas pievagrybį prilyginti musmirei. Candida albicans yra patogeninis grybas, ligųsukėlėjas, o mielės yra tikras gydomasis grybas.Todėl žmonės, sergantys grybelių sukeltomis infekcinėmis ligomis, neturėtų bijoti mielių preparatų. Dingstį būgštauti dėl mieliųgrybelių 1983 m. davė amerikiečių medikas dr. Williamas G. Crookas. Jis paskleidė gandą, kad mielių grybelis gali apsunkinti grybeliųsukeltą ligą ir skatinti Candida albicans plitimą žarnyne, ir ragino nevartoti maisto produktų su mielėmis. Vėliau paaiškėjo, kad mokslininkonuomonė buvo klaidinga. Williamas G. Crookas atsiėmė savo teiginius, 1997 metais jis parašė: „Maistas, kurio sudėtyje yramielių, neskatina Candida infekcijos plitimo.“Paaiškėjo, kad yra kaip tik priešingai: mielių preparatai teigiamai veikia gydant grybelines ligas. Daugelis placebo kontroliuojamųklinikinių tyrimų parodė, kad medicininės mielės Saccharomyces cerevisiae Hansen CBS 5926 stabdoCandida albicans grybelių plitimą. Taip nutinka todėl, kad mielės, didindamos cukrų skaidančių fermentų, tokių kaip sacharazė,laktazė ir maltazė, aktyvumą, atima iš Candida albicans grybelio maistą. Be to, probiotinis mielių grybelio poveikis pristabdo Candidaalbicans patekimą į kraują per žarnyno sieneles ir taip sumažina infekciją.

Įdomu

 

  • JAV mokslininkas dr. Lee Hartwellas naudodamas mielių ląsteles ištyrė žmogaus kūno ląstelių dalijimosi procesus ir už tai 2001 m. gavo Nobelio medicinos premiją.
  • Mokslininkui prof. dr. Feodorui Lynenui pavyko iš mielių ląstelės išskirti svarbią medžiagų apykaitos sudedamąją dalį – kofermentą A. Už šį tyrimą 1964 m. F. Lynenas gavo Nobelio medicinos premiją.
  • Mielės yra pirmasis organizmas, kurio genų struktūra buvo ištirta. Paaiškėjo, kad tarp mielių ir žmogaus ląstelių yra daugiau panašumų, nei manyta.
  • Prof. Dorlingas fermentinių mielių ląstelių preparatą išbandė su sportininkais ir pagal stebėjimus nustatė, kad šis preparatas didina organizmo atsparumą fiziniams, cheminiams ir biologiniams dirgikliams, o tai didina organizmo pajėgumą ir gyvybingumą.
  • Japonijos tyrimai parodė, kad gliukanai gerokai sumažina sergančių vėžiu mirštamumą dėl infekcijų (4,8 %; plg. kontrolinėje grupėje – 30 %). Be to, tyrimais buvo patvirtinta, kad beta gliukanai saugo nuo bakterinių infekcijų, uždegimų ir arterijų sklerozės. Mielių beta gliukanai gali apsaugoti nuo infekcijų prieš ir po operacijos, todėl vartojant fermentinių mielių ląstelių galima sumažinti antibiotikų poreikį.

Pirkinių krepšelis

Krepšelis tuščias

Naudinga informacija

 

Tapti sveiku likti sveiku

Skaitykite internete knygą

"TAPTI SVEIKU LIKTI SVEIKU su jaunomis fermentinėmis ląstelėmis",

kurią parašė prof. H. Bankhoferis ir dr. M. Oldhaveris.