Acetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpgAcetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpg

Depresija – tik simptomas?!

Depresija – itin rimta sveikatos problema, kasmet nusinešanti kelis tūkstančius gyvybių. Didėjantis savižudybių skaičius kelia vis daugiau nerimo ir abejonių. Ar antidepresantai išties yra geriausia išeitis? Ar jie gali padėti ir išgelbėti?

 

Šalutinis antidepresantų poveikis

 

Antidepresantų poreikis, reikalingumas ir būtinybė pastaruoju metu dažnai atsiduria karštų diskusijų epicentre. Augantis savižudybių ir sergančiųjų depresija skaičius akivaizdžiai rodo, kad piliulės nėra geriausias šios problemos sprendimo variantas. Netgi priešingai – antidepresantai neretai pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu. Jis sukelia įvairių keblumų – nuo seksualinio gyvenimo bėdų iki emocinių sutrikimų. Pastebėta, kad vartojantys vaistus nuo depresijos dažnai skundžiasi miego sutrikimais, neramumu, smegenų veiklos pažeidimais, minčių raiškos sutrikimais. Toks šalutinis poveikis kartais turi itin skaudžių pasekmių – padaroma žmogžudysčių ar savižudybių. Tik iš pirmo žvilgsnio vaistai yra panacėja nuo visų ligų. Mokslininkai medikamentus kuria visuotiniam naudojimui, o kiekvieno žmogaus organizmas unikalus, jo genų kombinacija individuali. Kaip iš tiesų kūnas reaguos į gautą vaistų dozę, lieka paslaptis tol, kol vaistai patenka į organizmą ir realiai paveikia. Visgi retas specialistas atkreipia dėmesį į šias subtilybes. Be to, nemažą vaidmenį skatinant antidepresantų vartojimą atlieka ir milžiniškos vaistų gamybos įmonės.

 

Kodėl sunku atsisakyti vaistų?

 

Viena iš galimų priežasčių – netobula psichikos sveikatos priežiūra. Labai maža dalis specialistų randa užtektinai laiko tikrosioms paciento depresijos priežastims išsiaiškinti, t. y. per mažai dėmesio skiria žmogaus gyvenimo būdo, įpročių analizei. Kur kas paprastesnis ir lengvesnis sprendimas – tiesiog išrašyti specialių medikamentų receptą. Žinoma, pacientai pasitiki savo gydytojais ir net neįtaria, kad antidepresantai gali turėti stiprų šalutinį poveikį. Kita priežastis, kodėl žmonėms nelengva atsisakyti vaistų, yra jų pačių įsitikinimai. Daugelis trokšta greito, patikimo ir efektyvaus poveikio, kurį, atrodo, suteikti gali tik vaistai. Apie tai, kad vaistai žalingi ir net pavojingi, išties ne kiekvienas nori girdėti. Įsigalėjęs vaistų gynybos mechanizmas užgožia bet kokią informaciją apie galimas saugias ir, svarbiausia, sveikas alternatyvas. 2010 m. žurnalas „The American Medical Association“ aprašė tyrimą, kuris atskleidė, kad antidepresantų poveikis žmonėms, sergantiems vidutinio ar sunkaus lygio depresija, net 80 % atvejų prilygsta placebo efektui. Taigi tarp stiprių antidepresantų ir placebo tablečių skirtumas labai mažas. Visa bėda ta, kad vartotojiškumo sindromas neaplenkia ir farmacijos pramonės. Dažnai visai be reikalo siūloma vaistų nuo depresijos, neatsižvelgiant, kad gali pasireikšti grėsmingas šalutinis poveikis.

 

(Ne)tikėtos depresijos priežastys?


Jautrumas glitimui.Šiandien glitimo kiekis grūdinėse kultūrose yra didesnis nei anksčiau. Pasirodo, jeigu organizmas yra jautresnis šiai medžiagai, jos perteklius gali lemti... depresiją. Taip teigia psichiatrė dr. Hyla Cass, šią tendenciją pastebėjusi savo praktikoje. Žarnynas – tarsi antrosios smegenys. Jame gausu serotonino receptorių. Per didelis glitimo kiekis gali sukelti uždegimą ir apnuodyti žarnyną. Dėl to gali atsirasti skydliaukės veiklos sutrikimų, anemija, įvairių infekcijų, Laimo liga, lėtinio nuovargio sindromas ar depresija. Žarnyno veikla yra itin susijusi ir su galvos smegenimis (joms įtaką irgi daro serotonino receptoriai). Nerimas, nemiga, melancholija, depresija gali būti glitimu apnuodyto žarnyno simptomas. Taigi jokie antidepresantai šiuo atveju nepadės. Pirmiausia vertėtų atsisakyti perdirbto, nesveiko, daug glitimo turinčio maisto.

• Niacino trūkumas. Dr. Abramas Hofferis Saskatchewanas 1944 m. psichiatrijos ligoninėje atliko sensacingą biocheminį tyrimą. Jis atskleidė neįtikėtiną vitamino B3 naudą šizofrenija sergantiems pacientams. Mokslininkas nustatė, kad dėl niacino trūkumo išsivysčiusi pelagra pasižymi tokiais pat psichikos simptomais, kaip ir šizofrenija, t. y. ligonius apninka neracionalus pyktis, apima persekiojimo manija ar demencija. Tyrime dalyvavusiems psichikos ligoniams vitamino B3 trūkumas buvo panaikintas ir nuolat stebima, kad vėl neatsirastų. Kai kurie tiriamieji ne tik pasveiko, bet ir grįžo į visiškai pilnavertį gyvenimą. Nors vėliau dr. A. H. Saskatchewano tyrimą Amerikos psichiatrų asociacija diskreditavo, jis atskleidė mikroelementų pranašumą psichikos sveikatai prieš antidepresantus.

Hormonų disbalansas. Pagal JAV statistiką, bene 40 % vyresnių nei 40 m. moterų vartoja antidepresantų. Kodėl? Spėjama, kad greičiausiai taip nutinka dėl klaidingo perimenopauzės ar kitokių hormonų pusiausvyros sutrikimų traktavimo. Šiais laikais moterys perimenopauzę išgyvena vis anksčiau. Niekad nejautusios stipraus PMS sindromo, jos netikėtai pasijunta irzlios ir pavargusios. Prastos nuotaikos pliūpsniai neaplenkia sutuoktinio ir vaikų. Žinoma, apsilankiusioms pas specialistus tokioms pacientėms neretai paskiriama būtent antidepresantų, tačiau hormonų pusiausvyros atkurti jie tikrai nepadeda. Užuot vartojus antidepresantų, vertėtų labiau rūpintis sveika, subalansuota mityba ir organizmo detoksikacija.

 

Išeities paieškos

 

Išvardytos depresijos priežastys iš tiesų atskleidžia paprastą tiesą. Depresija nėra liga. Tai greičiau simptomas, rodantis ją sukėlusią priežastį ir būtent tą priežastį reikėtų laikyti negalavimu. Tuo įsitikinus vartoti antidepresantų tampa beprasmiška. Žinoma, tai nereiškia, kad paskirtų vaistų vartojimą būtina nutraukti tuoj pat. Staigi permaina gali taip pat neduoti gerų rezultatų. Apie norą ir poreikį mažinti antidepresantų vartojimą pirmiausia būtina pasikalbėti su specialistu. Imantis bet kokių pokyčių reikėtų įsidėmėti keletą dalykų.

• Vartojamų antidepresantų dozę mažinti tik pritarus ir nurodžius gydančiam specialistui.

• Kartu pradėti vartoti mikroelementų papildų – jie aprūpins organizmą būtinomis medžiagomis.

• Bipoliariniai simptomai gali būti supainioti su Laimo ligos požymiais, todėl būtina atidžiai įvertinti užsikrėtimo galimybes ir nuodugniai pasitikrinti.

• Lėtinis žarnyno uždegimas gali sukelti depresiją ir visus jai būdingus požymius. Jei nustatoma, kad organizmas jautrus glitimui (tai padaryti padės maisto jautrumo testas), galima tikėtis, kad būtent glitimas sukelia negalavimus. Pirmas žingsnis norint pasveikti – iš valgiaraščio pašalinti visus produktus, turinčius net ir nedaug glitimo.

• Vitamino D trūkumas – dar vienas svarbus biologinis veiksnys, galintis vaidinti svarbų vaidmenį psichikos sveikatai. Būtina užtikrinti šio vitamino poreikio patenkinimą.

• Nustatyta, kad nesubalansuota žarnyno flora taip pat yra svarbus veiksnys depresijai vystytis. Norint pagerinti žarnyno sveikatą reikėtų reguliariai valgyti tradiciškai fermentuotų maisto produktų arba vartoti aukštos kokybės probiotikų.

• Itin svarbu kokybiškai ir gerai išsimiegoti, nes miegas būtinas stabiliai nuotaikai ir optimaliai psichikos sveikatai.

• Negalėjimas užmigti, prastas miegas gali būti dėl didelės hormono kortizolio koncentracijos. Vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, jie padės atrasti natūralių ir veiksmingų priemonių miego kokybei pagerinti.

• Veiksminga ir naudinga meditacija, įvairios kvėpavimo technikos, padedančios atgauti psichologinę pusiausvyrą.

 

Plačiau apie fermentines mielių ląsteles www.sveikalastele.lt   Tel. +370 5 2613142

Pirkinių krepšelis

Krepšelis tuščias

Naudinga informacija

 

Tapti sveiku likti sveiku

Skaitykite internete knygą

"TAPTI SVEIKU LIKTI SVEIKU su jaunomis fermentinėmis ląstelėmis",

kurią parašė prof. H. Bankhoferis ir dr. M. Oldhaveris.