Acetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpgAcetocaustin.jpgBite-Away.jpgCholesterinreduktion.jpgColostrum-immun1.jpgDarm-active.jpgFitesten.jpgKinderImunn.jpgNervostrong.jpgProstata-pro.jpgRheuma-effective-DrWolz.jpgSanuzella-ZYM-Sportsline.jpgSpirularin-Gel.jpgSpirularin-Mousse.jpgSpirularin-kremas-HS.jpgSpirularin-kremas-VS.jpgSpirularin-serumas-NS.jpgThromboflow_drWolz.jpgVitamin-D3.jpgZYM-antiaging.jpgZell-Oxygen-+-Gelee-Royal.jpgZell-Oxygen-Plus.jpgZell-Oxygen-formula.jpgZell-Oxygen-immunkomplex.jpg

Antioksidantai. Ką reikėtų žinoti?

Kai kalbama apie jaunystę ir priemones, padedančias išvengti daugiausia siaubo keliančių ligų, neretai užsimenama ir apie antioksidantus. Tiek natūraliosios, tiek šiuolaikinės medicinos atstovai vieningai tvirtina, kad šie galingi junginiai turi daugybę privalumų. Taigi, kuo jie naudingi ir kokių antioksidantų reikia labiausiai?

 

Kas tai?

Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai. Šiuos junginius 1954 m. atrado amerikiečių biogerentologas Denhamas Harmanas, ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta. Laisvieji radikalai – tai labai reaktyvūs organizmo medžiagų apykaitos produktai. Moksliškai kalbant, tai neporinį elektroną turinčios molekulės, susiformuojančios vykstant oksidacijos procesui. Pastarasis vyksta ne tik organizme, bet ir dėl užterštos aplinkos. Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė, Parkinsonas ir Alzheimeris.

Su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Tai tokia grupė junginių, kurie neretai vadinami elektronų donorais. Jie laisviesiems radikalams paaukoja savo elektronus, tačiau patys nevirsta laisvaisiais radikalais. Taigi antioksidantai – puiki motinos gamtos sukurta priemonė apsiginti nuo reaktyvių deguonies formų. Jeigu antioksidantų trūksta, gresia vadinamasis oksidacinis stresas, sukeliantis audinių ir organų pažeidimus. Vienų antioksidantų gauname su maistu, kiti gaminasi organizme. Tačiau svarbu žinoti, kad senstant šių gerai sveikatai svarbių junginių pasigamina vis mažiau, tad neretai siūloma vartoti papildų.

 

Daugybė privalumų

• Antioksidantai turi teigiamą įtaką odos būklei, padeda sulėtinti senėjimo procesus ir pailginti gyvenimo trukmę. Knygoje „The Antioksidants“ dr. Richardas A. Passwateris teigia, jog žmonės gali džiaugtis, kad yra vieni ilgaamžiškiausių būtybių gyvūnų karalystėje būtent dėl to, kad yra visaėdžiai ir su maistu gauna daugybę skirtingų antioksidantų. Be to, anot autoriaus, žmonės taip pat yra vienintelės būtybės, kurių organizmai patys gamina antioksidantus.

• Gali „pataisyti“ pažeistus genus. Be to, stimuliuoti tuos genus, kurie atsakingi už natūralios organizmo apsaugos sistemos stiprinimą.

• Kai kurie antioksidantai tarsi magnetai pritraukia sunkiuosius metalus ir paverčia nekenksmingais junginiais. Vėliau jie pašalinami iš organizmo.

• Sukuria vadinamąjį skydo efektą. Kai kurie antioksidantai, pavyzdžiui, flavonoidai, tarsi virtualus skydas apsaugo ląstelių DNR nuo laisvųjų radikalų atakų.

• Antioksidantai laikomi puikia priemone siekiant sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, ypač onkologinėmis. Teigiama, kad kai kurie jų stabdo vėžinių ląstelių augimą ir paskatina užprogramuotą vėžinių ląstelių žutų – apoptozę.

 

Svarbiausia - įvairovė

Kalbant apie antioksidantus neretai kyla painiava. Pavyzdžiui, tikriausiai teko girdėti, kad vieni galingiausių antioksidantų yra resveratrolis, astaksantinas, vitaminas C ir kt. Kyla klausimas, ar pakanka, kad organizmas gautų vieno jų, o galbūt mums reikia kelių skirtingų? Svarbu žinoti, kad kiekvienas antioksidantas atlieka savo funkciją, be to, yra klasifikuojami pagal tirpumą. Vieni jų tirpsta riebaluose, kiti – vandenyje. Riebaluose tirpūs antioksidantai yra vitaminai A ir E, karotenoidai, kofermentas Q10 ir alfa lipoinė rūgštis, vandenyje – restveratrolis, vitaminas C, glutationas ir polifenoliai. Žmogaus organizmui riekia abiejų tipų antioksidantų. Mat mūsų ląstelės bei skystis tarp jų yra sudaryti iš vandens, o ląstelių membranos – daugiausia iš riebalų. Tad visišką ląstelių apsaugą nuo laisvųjų radikalų poveikio užtikrinti gali tik abiejų tipų antioksidantai. Tiesa, šios medžiagos gali būti klasifikuojamos ir pagal tai, ar yra fermentinės ar nefermentinės bei pagal molekulių dydį. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą labai svarbu, kad organizmas gautų įvairių antioksidantų.

 

Patys galingiausi

Antioksidantai, sintetinami žmogaus organizme

Glutationas. Tai vienas svarbiausių antioksidantų, randamas kiekvienoje kūno ląstelėje. Ne tik apsaugo pastarąsias nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio, bet ir pasižymi unikalia savybe maksimaliai padidinti visų kitų antioksidantų efektyvumą, tarp jų vitaminus C ir E, kofermentą Q10 bei alfa lipoinę rūgštį. Deja, organizmo galimybės gaminti glutationą mažėja su amžiumi. Verta žinoti, kad šios medžiagos gamybą skatina tokie maistoproduktai kaip aukštos kokybės išrūgos, pienas, ciberžolė, kiaušiniai ir pan.

Alfa lipoinė rūgštis. Šis galingas antioksidantas ne tik apsaugo ląsteles, bet ir malšina uždegimo procesus, didina jautrumą insulinui, spartina organizmo apsivalymo nuo toksinų procesą. Labai naudingas sergantiems Alzheimeriu, nes yra vienintelis antioksidantas, kurį lengvai pasisavina galvos smegenys.

Kofermentas Q10. Šis antioksidantas ne tik apsaugo nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, bet ir padeda ląstelėms išskirti daugiau energijos, gerina nervų sistemos darbą, stiprina imuninę sistemą, lėtina senėjimo procesus, gerina širdies raumens funkciją, padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, mažina aterosklerozės, navikų atsinaujinimo riziką ir t. t. Senstant organizmas sunkiau apdoroja šią medžiagą, tad neretai vartojami jos turintys papildai. 

Antioksidantai, gaunami su maistu ar vartojant papildus

Resveratrolis. Labai stiprus antioksidantas, randamas tam tikruose vaisiuose, tokiuose kaip vynuogės, daržovėse, riešutuose, kakavoje ir t. t. Jis gerina galvos smegenų ir nervų sistemos veiklą. Efektyvus kovojant su ligomis, siejamomis su senėjimu, tad neretai vadinamas net jaunystės eliksyru. Stabdo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą, mažina jų riziką, reguliuoja kraujo spaudimą ir t. t.

Karotenoidai. Tai natūralūs pigmentai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Būtent jie augalams suteikia ryškias spalvas. Pavyzdžiui, pomidoruose randamas likopenas, o morkose – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Karotenoidai ne tik apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, bet ir gerina regą, stiprina širdį ir kraujagysles, turi teigiamą poveikį vyrų reprodukcinei sistemai ir t. t.

Vitaminas C. Apie šio vitamino naudą prirašyta labai daug. Tai vienas stipriausių antioksidantų. Jis apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos, yra svarbus kolageno – baltymo, padedančio gyti žaizdoms, – gamybai. Vitaminas C taip pat svarbus geram geležies įsisavinimui ir imuninei sistemai. Jo yra visose žaliose daržovėse ir vaisiuose.

Vitaminas E. Šis antioksidantas ne tik apsaugo ląsteles, bet ir veiksmingai atitolina senėjimą, nes puikiai drėkina odą. Be to, stiprina imuninę sistemą, mažina nuovargį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reguliuoja biochemines reakcijas ląstelėse ir t.t.

 

Įdomu

• Antioksidantų itin gausu šviežiose daržovėse, ypač lapinėse ir ankštinėse, daigintose sėklose, šviežiose uogose (mėlynėse, gervuogėse, spanguolėse, avietėse), riešutuose (karijų, graikiniuose, lazdynų), šviežiuose vaisiuose (granatuose, slyvose, obuoliuose), šviežiose žolelėse ir prieskoniuose bei žaliojoje arbatoje.

• Galingas antioksidantas restveratrolis pirmą kartą išskirtas 1940 m., tačiau didesnio visuomenės susidomėjimo sulaukė tik 1992-aisias.

• Egzistuoja apie 700 skirtingų karotenoidų. Žmogaus kraujyje vienu metu greičiausiai yra bent 10 tokių skirtingų medžiagų.

• Astaksantinas – vienas garsiausių ir stipriausią poveikį turinčių karotenoidų. Anot dr. J. Mercola, jis maždaug 65 kartus galingesnis už vitaminą C, 54 kartus už beta karoteną ir 14 kartų už vitaminą E.

• 2005 m. žurnale „Journal of Exercise science“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad sportas skatina oksidacijos procesus, tačiau tuo pačiu ir didina antioksidantų aktyvumą. Tad mankšta naudinga ne vien tik siekiant išlaikyti dailias kūno formas.

 

 

Pirkinių krepšelis

Krepšelis tuščias

Naudinga informacija

 

Tapti sveiku likti sveiku

Skaitykite internete knygą

"TAPTI SVEIKU LIKTI SVEIKU su jaunomis fermentinėmis ląstelėmis",

kurią parašė prof. H. Bankhoferis ir dr. M. Oldhaveris.